- įmantrybė
- įmantrýbė sf. (1), įmantrỹbė (2) BŽ89 žr. įmantrumas: Visi gėrėjosi jo elgesio įmantrybe rš. Kalba paprastai aiški, neskubi, laisva nuo įmantrybių bei svetimybių rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
įmantrybė
Look at other dictionaries:
įmantrybė — įmantrýbė dkt. Jõ eilėraščiai be jokių̃ stili̇̀stinių įmantrýbių … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
